Penki Šiaurės šalių kryžiai
Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos vėliavose yra šiaurietiškas kryžius. Visos penkios šalys dabar priklauso NATO.
Šiaurės Atlanto sutartį 1949 m. balandžio 4 d. pasirašė dvylika steigėjų. Šiandien NATO turi 32 nares. Susipažinkite su jų vėliavomis, įstojimo datomis ir plėtros etapais.
32 / 32
Albanija
Belgija
Bulgarija
Čekija
Danija
Estija
Graikija
Islandija
Ispanija
Italija
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Valstijos
Juodkalnija
Kanada
Kroatija
Latvija
Lenkija
Lietuva
Liuksemburgas
Nyderlandai
Norvegija
Portugalija
Prancūzija
Rumunija
Slovakija
Slovėnija
Suomija
Šiaurės Makedonija
Švedija
Turkija
Vengrija
Vokietija Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos vėliavose yra šiaurietiškas kryžius. Visos penkios šalys dabar priklauso NATO.
Estija, Latvija ir Lietuva įstojo tą pačią dieną – 2004 m. kovo 29 d.
Suomija įstojo 2023 m. balandžio 4 d., Švedija – 2024 m. kovo 7 d.
Kanada ir Jungtinės Valstijos buvo tarp dvylikos NATO steigėjų.
2004 m. kovo 29 d. įstojo septynios šalys – tai didžiausia plėtros banga: Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
Vokietijos Federacinė Respublika įstojo 1955 m. Po susivienijimo 1990 m. NATO teritorija apėmė buvusią Rytų Vokietiją, nors nauja valstybė neįstojo.
Islandija yra narė nuo 1949 m., nors neturi nuolatinių ginkluotųjų pajėgų.
NATO turi 32 valstybes nares. 2026 m. spalio 25 d. duomenimis.
Dvylika valstybių steigėjų pasirašė sutartį 1949 m. balandžio 4 d.
Suomija įstojo 2023 m. balandžio 4 d., Švedija – 2024 m. kovo 7 d.
2004 m. kovo 29 d. įstojo septynios šalys – tai didžiausia plėtros banga: Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
Ginkluotas vienos sąjungininkės užpuolimas laikomas visų užpuolimu. Kiekviena narė suteikia pagalbą, kurią laiko būtina; tai nebūtinai reiškia ginkluotos jėgos naudojimą.
Kanada ir Jungtinės Valstijos buvo tarp dvylikos NATO steigėjų.