Ką reiškia Meksikos vėliavos erelis, gyvatė ir kaktusas?
Jie primena tradicinį ženklą, parodžiusį mešikams vietą, kur buvo įkurtas Tenočtitlanas, dabartinis Meksikas.
Meksikos vėliavą sudaro trys vienodo pločio vertikalios juostos: žalia, balta ir raudona. Baltos juostos centre yra valstybės herbas, o įstatymas nustato ir vėliavos proporcijas.
Meksika
Informacija apie vėliavos dizainą, spalvas ir proporcijas.
Vėliavoje yra 3 vertikalios juostos nuo koto iki laisvojo krašto: žalia · balta · raudona.
Meksikos herbas primena Tenočtitlano įkūrimo tradiciją: erelis ant opuncijos su gyvate nurodė vietą, kur mešikai turėjo įkurti miestą. Vaizdas sieja dabartinę valstybę su ikispaniškuoju paveldu.
Valstybės herbe pavaizduotas Meksikos erelis iš profilio. Jo kairysis nagas remiasi į žydinčią opunciją, augančią ant iš ežero kyšančios uolos. Dešiniuoju nagu ir snapu erelis laiko vingiuotą gyvatę; apatinę herbo dalį įrėmina ąžuolo ir lauro šakos.
Šis motyvas siejamas su mešikų pasakojimu apie Tenočtitlano įkūrimą. Meksikos užsienio reikalų ministerija erelį ant kaktuso aiškina šios tradicijos kontekste. Įstatymas apibrėžia herbo vaizdą, o istorinė apžvalga paaiškina jo kultūrinę aplinką.
Vėliavos įstatyme nustatytos trys vienodo pločio vertikalios juostos, nuo koto pusės einančios tokia tvarka: žalia, balta ir raudona. Valstybės herbas yra baltos juostos centre, o jo skersmuo sudaro tris ketvirtadalius šios juostos pločio.
Tame pačiame straipsnyje vėliavos pločio ir ilgio santykis nustatytas 4:7. Šie matmenys skiria oficialią vėliavą nuo paprastos trispalvės: centre esantis herbas yra esminė dizaino dalis. Įstatymas aprašo vaizdą, bet nenustato nekintamų spalvų reikšmių.
Žaliai balta raudona trispalvė susiformavo Meksikos nepriklausomybės laikotarpiu. Užsienio reikalų ministerijos istorijoje 1822 m. Pirmosios imperijos vėliavoje jau matomos vertikalios juostos ir erelis ant kaktuso. Vėlesnėse versijose keitėsi erelio vaizdas ir kitos detalės.
1916 m. dekretu įtvirtintas iš profilio vaizduojamas erelis. Dabartinė vėliavos forma nustatyta 1968 m. nacionalinių simbolių įstatyme, o galiojantis įstatymas reguliuoja jos dizainą ir naudojimą. Jame vasario 24-oji taip pat paskelbta Vėliavos diena.
Jie primena tradicinį ženklą, parodžiusį mešikams vietą, kur buvo įkurtas Tenočtitlanas, dabartinis Meksikas.
Nuo koto pusės trys vienodo pločio vertikalios juostos yra žalios, baltos ir raudonos.
Įstatyme nustatytas pločio ir ilgio santykis yra 4:7.
Erelis laiko gyvatę ir stovi ant opuncijos, augančios ant uolos ežere; apačioje pavaizduotos ąžuolo ir lauro šakos.
Ji minima vasario 24 d., įstatyme nustatytą dieną.
Paveikslai išdėstyti pagal rinkinyje nurodytus metus. Nurodyti metai nebūtinai yra oficialaus vėliavos įvedimo metai.
Vexilla istorinių vėliavų rinkinyje yra ankstesnių vėliavų, susijusių su dabartinėmis šalimis ir teritorijomis, taip pat valstybių, imperijų ir kitų valdžių, kurios anksčiau jas valdė, vėliavų.
Vėliavos įtraukimas į šalies istorinių vėliavų rinkinį nebūtinai reiškia, kad tuo metu šalis buvo nepriklausoma arba kad ši vėliava buvo jos nacionalinė vėliava.
Nurodyti metai grindžiami duomenų rinkinio istoriniais įrašais ir ne visada reiškia oficialaus vėliavos patvirtinimo metus. Rinkinys nėra išsamus; istorinė vėliavų naudojimo praktika, teritorinė aprėptis ir interpretacijos gali skirtis.